„Vitės burės“
Jau daugiau nei treÄiÄ… deÅ¡imtmetį miesto architektų bendruomenÄ— kalba apie uosto teritorijų konversijÄ… miesto centre. Miesto valdžioms reiÅ¡kia nepasitenkinimÄ… dÄ—l uosto tvorų, sandÄ—lių ir laipsniÅ¡ko kurÅ¡ių marių pakranÄių atvÄ—rimo bei galimybÄ—s miestieÄiams matyti, prieiti prie vandens. Ta tema surengta ne viena konferencija, debatai, aptarimai, architektÅ«riniai konkursai, įvairiausio lygio diskusijos su universiteto profesÅ«ra, investuotojais, filosofais, sociologais. TaÄiau uosto kompanijų įtaka ir finansinis interesas bei tam pasitelkiamos teisinÄ—s, politinÄ—s priemonÄ—s visada svarstykles ženkliai nusverdavo uostininkų naudai – uostas privalo bÅ«ti uždaras ir ne miesto gyventojų reikalas kÄ… ir kaip mes ten veikiame. Uosto kompanijų vadovų vieÅ¡a nuostata visada buvo ir tebÄ—ra – domÄ—tis uosto reikalais tai valstybÄ—s pamatų griovimas. BÅ«tinumo Å¡iai nuostatai solidžiai ir dalykiÅ¡kai pasiprieÅ¡inti miesto bendruomenÄ— nei politinÄ—s nei visuomeninÄ—s valios dar nerado, o gal ir nesuprato.
Miesto vadovams architektų bendruomenės siūlymai pradėti nors galvoti apie tokias vizijas susilaukdavo vienintelio atsakymo – tam nėra lėšų.